- skurdukas
- skurdùkas, -ė smob. (2) Slm, Mžš, Vl, Plv kas užskurdęs, sumenkęs, prastai auga: Neringos ketera tarpais tirščiau, tarpais skysčiau skurdukėmis pušaitėmis apžėlus Mš. Persirgę veršeliai dažniausiai būna skurdukai rš. Šitas paršas toks skurdùkas Mrj. Tos vištos tokios skurdùkės: jos da nepradės greit dėt Jrb. Tojė mergaitė skurdùkė J. Kad jie (vaikai) i neauga – tokie skurdùkai Bsg.
Dictionary of the Lithuanian Language.